Indukcinio šildymo sistemos topologijos apžvalga

visi indukcinės šildymo sistemos yra sukurti naudojant elektromagnetinę indukciją, kurią pirmą kartą atrado Michaelas Faradėjus 1831 m. Elektromagnetinė indukcija reiškia reiškinį, kai uždaroje grandinėje generuojama elektros srovė, svyruojant srovei kitoje grandinėje, esančioje šalia jos. Pagrindinis indukcinio šildymo principas, kuris yra taikoma Faradėjaus atradimo forma, yra tai, kad kintamoji srovė, tekanti per grandinę, veikia šalia jos esančios antrinės grandinės magnetinį judėjimą. Srovės svyravimai pirminės grandinės viduje
pateikė atsakymą, kaip paslaptinga srovė generuojama gretimoje antrinėje grandinėje. Faradėjaus atradimas paskatino sukurti elektros variklius, generatorius, transformatorius ir belaidžio ryšio įrenginius. Tačiau jo taikymas nebuvo nepriekaištingas. Šilumos nuostoliai, atsirandantys indukcinio šildymo proceso metu, buvo pagrindinis galvos skausmas, pakenkęs bendram sistemos funkcionalumui. Mokslininkai siekė sumažinti šilumos nuostolius laminuodami magnetinius rėmus, esančius variklio ar transformatoriaus viduje. Faradėjaus dėsnį sekė daugybė pažangesnių atradimų, tokių kaip Lenco dėsnis. Šis dėsnis paaiškina faktą, kad indukcinė srovė teka atvirkščiai indukcinio magnetinio judėjimo kitimo krypčiai.